ULTRAVIOLETO-B  SPINDULIUOTĖS  POVEIKIS  SĖJAMOSIOS  PIPIRNĖS  LAPŲ  GENEZEI

D. Švegždienė, D. Raklevičienė, D. Koryznienė

Siekiant nustatyti tolerantiškumo ultravioleto-B (UV-B) spinduliuotei ribas, atliktas sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) lapų augimo ir vystymosi priklausomybės nuo UV-B dozių dydžio tyrimas. Trijų parų daigai penkias paras kultivuoti kontroliuojamosios aplinkos sąlygomis ir švitinti 0, 1, 3, 5, 7 ir 9 kJ m² d^-1 UV-B dozėmis. Tolerantiškumas UV-B vertintas pagal lapų rodiklius: lapų kiekį, plotą, storį, biomasę, ilgį, anatomo-morfologinius bei citologinius požymius.

1 kJ m² d^-1 UV-B spinduliuotės dozė skatino augti sėjamosios pipirnės lapus. Nustatyta, kad augalo lapų plotas nuo 1 kJ m² d^-1 UV-B padidėjo 6%, storis – 24%, pirmųjų lapų ilgis – vidutiniškai 14%, o žaliosios biomasės kiekis – 30% palyginus su kontroliniais augalais be UV-B. Lapų adaksialinio epidermio ląstelių plotas buvo 74%, mezofilio – 31% ir abaksialinio epidermio – 20% didesni. Lapų reakcija į 3 kJ m² d^-1 spinduliuotę buvo nevienareikšmė. Ši dozė prislopino pirmosios lapų poros augimą, bet paskatino antrosios poros augimą bei vystymąsi. Bendras augalo lapų plotas sumažėjo 30%, žaliosios biomasės – 23%, buvo pažeista dalies adaksialinio paviršiaus epidermio ląstelių struktūra. 5–9 kJ m² d^-1 UV-B dozės nenuslopino naujų lapų genezės, tačiau pristabdė jų augimą, visai pažeidė viršutinį lapų paviršių, sukėlė audinių dehidrataciją. 3 kJ m² d^-1 ir didesnė UV-B dozė pagreitino mezofilio diferenciaciją į statinę ir puriąją parenchimas, tačiau slopino lapo audinių ląstelių tįstamąjį augimą. Gautų duomenų visuma leidžia teigti, kad 3 kJ m² d^-1 dozė yra didžiausia sėjamosios pipirinės tolerantiškumo UV-B spinduliuotei riba  kontroliuojamosios aplinkos sąlygomis.

Reikšminiai žodžiai: augimas, epidermis, lapai, sėjamoji pipirnė (Lepidium sativum L.), ultravioletas-B (UV-B), žiotelės.