AZOTO  IR  SIEROS  POVEIKIS  VASARINIŲ  KVIEČIŲ  SAUSOSIOS  MASĖS  PRIEAUGIUI  IR  LAPŲ

    PLOTUI 

G. Šiaudinis, S. Lazauskas

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje padažnėjusių sausringų laikotarpių įtaka vasarinių kviečių produktyvumui, ypač mitybos azotu ir siera aspektu, mažai tyrinėta. Azoto ir sieros įtaka vasarinių kviečių sausųjų medžiagų ir lapų ploto prieaugiui  tirta 2003–2005 m. Lietuvos žemdirbystės institute. Lauko bandymai atlikti pagal dviejų veiksnių schemą, kurioje buvo trys tręšimo azotu (0, 60, 120 kg ha^-1) bei trys tręšimo siera (0, 15, 30 kg ha^-1) lygiai. Vasarinių kviečių vegetacijos metu kas savaitę iš keturių variantų (N₀S₀, N₀S₃₀, N₁₂₀S₀ ir N₁₂₀S₃₀) kiekvieno laukelio 0,125 m² ploto buvo išrauti visi augalai sausųjų medžiagų masei ir lapų plotui nustatyti.

Sausosios masės prieaugio ir lapų ploto rodikliams didžiausią teigiamą įtaką darė azotas, neigiamą – sausringi laikotarpiai. Sieros ir azoto ‑ sieros sąveika daugeliu atvejų buvo nereikšminga. Palankiais, drėgnais ir vėsiais 2004 m., nustatytas didžiausias azoto trąšų poveikis vasarinių kviečių sausajai masei ir lapų plotui. Netręštiems azoto trąšomis vasariniams kviečiams meteorologinių sąlygų įtaka buvo mažesnė. Sausosios masės prieaugio priklausomybė nuo aktyvių temperatūrų sumos visais tyrimų metais, nepaisant sausringų laikotarpių, buvo artima tiesinei. Kad augaluose susikauptų toks pats sausųjų medžiagų kiekis, 2003 ir 2005 m. su sausringais laikotarpiais reikėjo didesnės aktyvių temperatūrų sumos negu 2004 m.

Reikšminiai žodžiai: azotas, lapų plotas, krituliai, sausoji masė, sausringumas, siera, temperatūra.