ANGLIES  DIOKSIDO  IR  TEMPERATŪROS  DIFERENCIJUOTAS  BEI  KOMPLEKSINIS  POVEIKIS

    ŽEMĖS  ŪKIO  AUGALAMS

R. Juknys, P. Duchovskis, A. Sliesaravičius, J. Šlepetys, J. Martinavičiėnė, A. Brazaitytė, R. Juozaitytė,

S. Lazauskas, K. Dėdelienė, J. Sakalauskaitė, R. Romaneckienė, Ž. Kadžiulienė, I. Januškaitienė

Darbo tikslas ‑ įvertinti skirtingų rūšių augalų reakciją į diferencijuotą ir kompleksinį didesnės koncentracijos anglies dioksido ir aukštesnės temperatūros poveikį. Vegetaciniai bandymai atlikti LSDI Augalų fiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse. Tirti lauko augalai ‑ vasarinis miežis ‘Aura’ (Hordeum vulgare L.), sėjamasis žirnis ‘Ilgiai’ (Pisum sativum L.), daržo augalai ‑ valgomasis ridikėlis ‘Žara’ (Raphanus sativus L.), žolynai ‑ pašarinis motiejukas ‘Gintaras II’ (Phleum pratense L.), raudonasis dobilas ‘Liepsna’ (Trifolium pratense L.), šilumomėgiai augalai ‑ gauruotoji soja ‘Progres’ (Glycine max (L.) Merr.), valgomasis pomidoras ‘Svara’ (Lycopersicon esculentum Mill.) piktžolė ‑ baltoji balanda (Chenopodium album L.). Atlikti du bandymai. Pirmajame tirtos tokios CO₂ koncentracijos ore – 350 ppm, 700 ppm, 1 500 ppm ir 3 000 ppm. Antrasis bandymas ‑ kompleksinio didesnės koncentracijos anglies dioksido ir aukštesnės temperatūros poveikio tyrimai. Pasirinkti tokie poveikio deriniai: 1 – kontrolė – 21°C dieną / 17°C naktį, 350 ppm CO₂, 2–21°C dieną / 17°C naktį, 700 ppm CO₂, 3–25°C dieną / 21°C naktį, 350 ppm CO₂, 4–25°C dieną / 21°C naktį, 700 ppm CO₂. Nustatyta, kad visų tirtų kultūrinių rūšių augalų augimą skatina didesnės koncentracijos CO₂, jie suformuoja daugiau biomasės negu kontroliniai augalai (CO₂ – 350 ppm). Palankiausiai į didesnės koncentracijos CO₂ reagavo valgomasis ridikėlis, vasarinis miežis ir raudonasis dobilas. Kai kuriems kultūrinių rūšių augalams maksimalios koncentracijos CO₂ (3 000 ppm) darė neigiamą poveikį. Šis poveikis valgomajam pomidorui ir gauruotajai sojai buvo statistiškai patikimas. Tik baltosios balandos augimas, kintant CO₂ koncentracijai ore, beveik nekito. Daugumos augalų maksimalus chlorofilų kiekis nustatytas esant 700 arba 1 500 ppm anglies dioksido koncentracijai, nors daugeliu atveju šie skirtumai statistiškai nepatikimi. Tiriant diferencijuotą ir kompleksinį didesnės koncentracijos anglies dioksido ir aukštesnės temperatūros poveikį, nustatyta, kad dauguma kultūrinių augalų geriausiai augo paveikti kartu ir aukštesnės temperatūros, ir didesnės koncentracijos CO₂. Statistiškai patikimų baltosios balandos antžeminės biomasės skirtumų, palyginus su kontroliniais augalais, neužfiksuota nė viename poveikio derinių. Esant kompleksiniam didesnės koncentracijos CO₂ ir aukštesnės temperatūros poveikiui, nė vienos rūšies augalų lapuose nenustatyta statistiškai patikimo chlorofilų kiekio pokyčio.

Reikšminiai žodžiai: anglies dioksidas, augalai, augimas, chlorofilai, klimato kaita, temperatūra, sacharidai.