INTRODUKUOTŲ  OBELŲ  VEISLIŲ  BIOLOGINĖS  SAVYBĖS  TYRIMAS

A. Sasnauskas, D. Gelvonauskienė, P. Duchovskis, J. B. Šikšnianienė, G. Šabajevienė, V. Bendokas

2000–2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta trylikos veislių obelų (Malus domestica Borkh.) biologinės savybės. Įvertinta vaismedžių su M.26 poskiepiu (4 x 2,5 m) fenologija, augumas, atsparumas rauplėms (Venturia inaequalis (Cke) Wint.) ir filostiktozei (Phyllosticta mali Pr. at Del.), fotosintezės pigmentų, sausųjų medžiagų kiekis lapuose bei asimiliacinis plotas.

Nustatyta, kad anksčiausiai žydėti baigia ‘Bolotovskoje’, ‘Jerseymac’, ‘Orlinka’, ‘Orlovskaja zaria’ ir ‘Orlovskoje polosatoje’, vėliausiai – ‘Cortland’ vaismedžiai. Šalnų metu mažiausiai nukenčia ‘Raneje letneje’, ‘Orlovskaja zaria’, ‘Orlovskoje polosatoje’, ‘Elstar Red’, ‘Cortland’ vaismedžių žiedai. Ištvermingi žiemą ‘Cortland’ ir ‘Orlinka’ obelų ūgliai. Mažiausiai augios yra ‘Arkad Rozovyj’, ‘Jerseymac’, ‘Cortland’, ‘Orlovskoje polosatoje’ ir ‘Red Kroft’ obelys. Obelys ‘Bolotovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Kandil Orlovskij’ kompleksiškai atsparios rauplių ir filostiktozės patogenams. Daugiausia fotosintezės pigmentų susikaupia obelų ‘Pamiatj Semakinu’ ir ‘Red Kroft’ lapuose. Didžiausias sausųjų medžiagų kiekis nustatytas ‘Orlovskaja zaria’, o mažiausias ‘Cortland’ lapuose.

Reikšminiai žodžiai: augumas, atsparumas ligoms, fenologija, fotosintezės pigmentai, obelys, veislės.