PROF.  PRANAS  SVETIKA  -  LIETUVOS  DARŽININKYSTĖS  PUOSELĖTOJAS  IR  ORGANIZATORIUS

Skiriama 100-sioms gimimo metinėms

Aleksandras KMITAS
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų g. 11, Akademija LT-53361, Kauno r.
Česlovas BOBINAS
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333, Babtai, Kauno r.

   Prieš šimtą metų, 1904 m. liepos 16 dieną, Panevėžio apskrities, Krekenavos valsčiaus, Ibutonių kaimo, valstiečio Kazio Svetikos šeimoje gimė sūnus Pranas. Mažojo Pranuko vaikystė nebuvo lengva, jis pirmųjų mokslo žinių galėjo siekti tik būdamas vienuolikos metų. Tuomet pradėjo mokytis Paberžės pradinėje mokykloje, o 1923 m. baigė Krekenavos vidurinę mokyklą. Gražios Krekenavos apylinkės, nuo vaikystės pažįstami žemės darbai nulėmė Prano Svetikos tolimesnį gyvenimo kelią. Devyniolikmetis jaunuolis nedvejodamas pravėrė Dotnuvos žemės ūkio technikumo duris, kurį baigė 1927 m. įgijęs agronomo specialybę.
   Meilė pasirinktai specialybei ir troškimas gilesnių mokslo žinių atvedė Praną Svetiką į tuometinę Dotnuvos žemės ūkio akademiją, į kurią įstojo 1927 metais. Taip susiklostė likimas, kad studijuodamas Akademijoje Pranas Svetika sutiko žmogų, kuris nulėmė visą jo tolesnį, kaip daržininkystės puoselėtojo, gyvenimą. Tai buvo akademijos mokomojo daržo vedėjas, dėstytojas, prof. Stasys Nacevičius – fenologijos mokslo, daržovių selekcijos ir sėklininkystės pradininkas Lietuvoje. Šio žmogaus entuziazmas, erudicija, meilė daržininko profesijai taip patraukė studentą Praną Svetiką, kad iš pradžių jis įsidarbino mokomajame darže praktikantu, o 1929 m. gavo jaunesniojo laboranto vietą. Nelengvas, bet įdomus darbas darže, meilė pamėgtai specialybei, draugiški bendradarbiavimo ryšiai su S. Nacevičiumi, skatino Praną Svetiką gilintis į daržininkystės mokslo paslaptis.
   1933 m. baigęs akademiją P. Svetika trumpai dirbo Žemės ūkio rūmų daržovių sėklininkystės inspektoriumi, nes tų pačių metų viduryje buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pusantrų tarnybos metų prabėgo Panevėžyje dislokuotame ketvirtajame pėstininkų pulke. Tuo tarsi baigėsi tam tikras gyvenimo tarpsnis, per kurį buvo pakankamai užsigrūdinta ir pasirengta rimtam darbui pagal pasirinktą specialybę. Pradėti naują gyvenimo tarpsnį atsirado galimybė 1935 m., kai Pranas Svetika įsidarbino A. Fredos daržininkystės mokykloje mokytoju. Šiose pareigose jis dirbo penkerius metus, ėjo pedagoginio darbo, gamybinės ir organizacinės veiklos patirties.
   1940 m. sausio mėn. P. Svetika paskiriamas Vilniaus vidurinės mokyklos mokytoju, o tų pačių metų rugsėjį vėl perkeliamas į A. Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokyklą direktoriumi. Vokiečių okupacijos metais iš direktoriaus pareigų buvo atleistas ir dirbo mokytoju. 1944 m. vėl paskirtas A. Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokyklos direktoriumi, o 1945 m. – Sodininkystės ir daržininkystės technikumo direktoriumi.
   1947 m. rudenį P. Svetika buvo pakviestas į Lietuvos žemės ūkio akademiją sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėjo pareigoms. Šiose pareigose dirbo iki 1974 m. Skaitė paskaitas, vadovavo studentų praktiniams, laboratoriniams ir diplominiams darbams. Todėl galima teigti, kad absoliuti dauguma Respublikos daržininkystės specialistų yra P. Svetikos mokiniai.
   Už vaisingą mokslinę ir pedagoginę veiklą 1948 m. P. Svetikai suteiktas docento, 1972 m. – profesoriaus vardas. Už nuopelnus plėtojant daržininkystę 1960 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio agronomo garbės vardas.
   Lietuvos Žemės Ūkio akademijoje (dabar universitete) labai atsiskleidė prof. P. Svetikos organizaciniai sugebėjimai. Penkiolika metų jis dirbo Agronomijos fakulteto dekanu (1950-1957, 1959-1962, 1964-1970), dvejus metus (1957-1959) - prorektoriumi mokymo reikalams, vienerius metus (1960-1961) buvo LŽŪA mokomojo ūkio direktoriumi. Administracinis darbas reikalavo daug fizinių ir moralinių jėgų, todėl 1974 m. jis pasiprašė atleisti nuo administracinio darbo ir liko dirbti katedroje profesoriaus, o nuo 1976 iki 1988 metų - profesoriaus konsultanto pareigose. Pablogėjus sveikatai, 1988 m. spalio mėn. prof. Pranas Svetika išėjo į pensiją.
   Prof. P. Svetika visada daug dėmesio skyrė daržininkystės mokslo vystymui. 1964 m. apgynęs žemės ūkio mokslo kandidato disertaciją “Valgomųjų morkų sėklininkystės plėtojimas Lietuvos TSR”, nenuilstamai dirbo telkdamas jaunus daržininkystės entuziastus mokslininkus ir gamybininkus daržininkystės problemų moksliniam sprendimui. Buvo atlikti ropinių svogūnų auginimo ir laikymo technologijų tyrimai, įdėta daug pastangų ir pasiekti geri rezultatai propaguojant ir auginant salotines cikorijas, plėtojant daržo augalų sėklininkystę.
   Prof. P. Svetikos vadovaujami Sodininkystės ir daržininkystės katedros bendradarbiai G. Kuzmienė, A. Burkaitė, A. Kmitas, J. Pažarauskienė, L. Kmitienė, H. Danilčenko apgynė disertacijas. Absoliuti atliktų mokslinių darbų dauguma buvo įdiegta daržininkystės ūkiuose ir šiltnamiuose.
   Aktyvi prof. P. Svetikos veiklos sritis buvo įvairių mokymo, metodinių priemonių, knygų, brošiūrų ir įvairių straipsnių rašymas. Pirmieji jo straipsniai pasirodė 1924 m. “Sodybos” žurnale. Per visą savo gyvenimą profesorius (vienas ir su bendraautoriais)parašė daugiau kaip 40 knygų ir brošiūrų, per 20 straipsnių mokslo darbuose, žurnaluose ir laikraščiuose. Visi jie buvo skirti daržininkystės problemoms aptarti, patariantys kaip geriau ir kokias auginti daržoves, raginantys studentus pasirinkti ir puoselėti daržininkystę Lietuvoje. Prof. P. Svetika su bendraautoriais parašė ir išleido knygą “Daržininkystė”, skirtą agronomijos specialybės studentams. 1983 m. parašė ir išleido vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams “Lauko ir šiltadaržių daržininkystė”, o 1986 m. – mokymo priemonę “Daržininkystė”, skirtą žemės ūkio mokyklų moksleiviams. Paskutinis vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, kurį prof. Pranas Svetika kartu su autorių kolektyvu parašė, buvo vienas jo sudarytojų, daug meilės ir rūpestingumo įdėjo jo leidybai, buvo “Daržininkystė” (1995).
   Prof. P. Svetikai rūpėjo ne tik katedros, bet ir Respublikos daržininkystės reikalai. Kol leido sveikata, jis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, ypač kai buvo sprendžiami daržininkystės klausimai, buvo aktyvus “Mūsų sodai” žurnalo redkolegijos narys. Aplankęs daugelį užsienio šalių (Vokietiją, Olandiją, Daniją, Rumuniją, Bulgariją, Lenkiją, Švediją, Suomiją) profesorius visada propagavo jų pasiekimus, kvietė gamybininkus bei mokslininkus diegti jų patirtį Respublikos daržininkystėje, stengėsi naujausias žinias perduoti studentams.
   Tačiau gyvenimas turi pradžią ir pabaigą. Visų daržininkų liūdesiui 1998 m. liepos 24 dieną prof. Pranas Svetikas paliko šios žemės džiaugsmus ir rūpesčius ir atgulė Petrašiūnų pušynėlio kapuose.
   Prof. P. Svetikai buvo būdingas geranoriškumas. Jis visada troško padėti kiekvienam dideliuose ir mažuose rūpesčiuose. Visada buvo optimistiškai nusiteikęs ir tuo optimizmu užkrėsdavo aplinkinius. Iki šios dienos prof. Pranas Svetika pagarbiai prisimenamas ne tik katedros bendradarbių, bet ir kitų kolektyvų, visų Lietuvos tarpe. Jo pasėta sėkla sudygo mokinių širdyse. Visi, turėję galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai prisiliesti prie prof. P. Svetikos darbų ir kūrybinių minčių, džiaugiamės ir didžiuojamės tuo.