ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMS Į MOKSLO DARBUS „SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“

Straipsnio rankraščio pateikimo–priėmimo procedūra

Straipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar užsienio šalies mokslo darbuotojai bei asmenys, dirbantys mokslinį darbą. Ne mokslo darbuotojo straipsnis turi būti parašytas kartu su mokslo darbuotoju.
Rankraštis redakcijai siunčiamas paštu dviem egzemplioriais, atspausdintas kompiuteriu popieriuje, laikantis toliau tekste nurodytų reikalavimų. Pateiktas straipsnio rankraštis užregistruojamas ir perduodamas redaktorių kolegijos nariui, kuruojančiam šią sritį. Jis įvertina, ar rankraščio turinys ir forma atitinka svarbiausius periodiniams straipsniams keliamus reikalavimus. Rankraščiai, kurie buvo atmesti pirmojo vertinimo metu, su aiškinamuoju raštu grąžinami autoriui. Jeigu straipsnio tinkamumas nekelia abejonių, redaktorių kolegijos narys skiria du recenzentus.
Pataisytą rankraštį autorius turi atsiųsti el. paštu arba paštu redakcijai kartu su elektronine laikmena (diskeliu arba kompaktiniu disku) per dešimt dienų.

Rankraščio reikalavimai

Struktūra ir apimtis
Rankraščio forma turi atitikti periodiniams moksliniams straipsniams keliamus reikalavimus. Teksto ir jo sudedamųjų dalių seka tokia:
– Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 žodžių)
Pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Augalų adaptacijos prie šalčio molekulinio mechanizmo aspektai).
– Autoriaus vardas, pavardė
Vardas, pavardė – mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Vyktor Sharma). Jeigu yra keli autoriai, rašoma mažėjančia jų autorystės indėlio tvarka.
– Institucija, adresas, elektroninis paštas
Rašomi mažosiomis raidėmis kursyvu (Italic) (Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas).

Pagrindinis tekstas

– Santrauka (iki 1 400 rašybos ženklų, arba 250 žodžių)
Labai glaustai pateikiami tikslai, sąlygos, svarbiausi rezultatai.
– Reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 10)
– Įvadas
Trumpai išdėstoma nagrinėjama problema, ankstesni kitų panašių tyrimų rezultatai, darbo reikalingumas, originalumas. Nurodomas darbo tikslas.
– Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos
– Rezultatai
Trumpai išdėstomi tyrimų metu surinkti duomenys, dokumentai (lentelės, grafikai).
– Aptarimas
Aptariami, bet ne kartojami „Rezultatų“ skyrelyje pateikti duomenys, palyginami su kitų autorių duomenimis, aiškinamos tirtų reiškinių priežastys, keliamos naujos idėjos, hipotezės.
– Išvados
– Padėka (neprivaloma)
– Literatūra
Rekomenduojama į sąrašą įtraukti ne mažiau kaip 10 naujausių literatūros šaltinių rašoma tema.
– Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (600–1 400 sp. ženklų)
Straipsnių, kurie parašyti remiantis netradiciniais bandymų duomenimis ir jų rezultatais, struktūrinės teksto dalys gali būti ir kitokios.
Straipsnis turi būti ne daugiau kaip 10 puslapių apimties kompiuteriu rinkto teksto, įskaitant lenteles ir paveikslus (didesnės apimties straipsniai derinami su redaktorių kolegijos pirmininku).

Teksto parengimas

Straipsnis rašomas lietuvių ir anglų kalbomis ir spausdinamas Microsoft WORD teksto redaktoriumi Windows 2000, XP ar VISTA operacinėse sistemose. Tekstas rašomas Times New Roman 12 dydžio šriftu, A4 formato (210 × 297 mm) lape, atstumas tarp rankraščio eilučių – 1 (single), išlyginamas iš abiejų pusių. Paraščių plotis: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, dešinėje –1,5 cm, kairėje – 3 cm. Straipsnis pateikiamas elektronine laikmena.
Paryškintai (Bold) rašoma: straipsnio pavadinimas visomis kalbomis, antraštės bei svarbiausi struktūros elementai (įvadas, tyrimo objektas, metodai ir sąlygos, rezultatai, aptarimas, išvados, padėka, literatūra, santrauka). Kursyvu (Italic) rašomi lotyniškieji augalų rūšių, genčių, ligų, kenkėjų, mikroorganizmų ir kitų biologinių objektų pavadinimai. Augalų veislių pavadinimai rašomi viengubose kabutėse (pvz., ‘Auksis’).
Cituojamas šaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose (autoriaus pavardė, metai).

Lentelės

Lentelėse neturi būti kartojama paveiksluose ar kitose iliustracijose pateikta informacija.
Lentelių tekstas rašomas lietuvių ir anglų kalbomis Times New Roman 12 dydžio šriftu, jeigu parašyti tekstai talpinami vienoje eilutėje, tarp jų dedamas ženklas /. Lentelės teksto dalys vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis neatskiriamos. Horizontaliomis linijomis atskiriamos tik lentelės metrikos dalys ir lentelės pabaiga. Lentelės padėtis puslapyje tik vertikali (Portrait).

Bandymų veiksnių gradacijos lentelėse neturi būti žymimos skaičiais, sudėtingomis santrumpomis, o pateikiamos visa arba suprantamai sutrumpinta aprašo forma. Pateikiama santrumpa turi būti paaiškinama pirmosios lentelės (paveikslo) apraše.
Statistiniai duomenys, skaičiai ir skaitmenys
Pageidautina detaliai aprašyti taikytus tyrimų metodus ir nurodyti jų originalius šaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetacinių ir kt. bandymų išdėstymo schemą ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelėse ir paveiksluose pateikiami duomenys privalo būti statistiškai įvertinti. Rodiklių žymėjimo santrumpos turi būti paaiškintos, jeigu jos neatitinka tarptautinių ISO standartų.

Paveikslai

Visa iliustracinė medžiaga – brėžiniai, grafikai, diagramos, fotografijos, piešiniai ir kt. – vadinami bendru paveikslų vardu. Tekstas juose rašomas lietuvių ir anglų kalbomis.
Paveikslai turi būti nespalvoti, padaryti Microsoft Office 2000, 2003, XP, VISTA paketų elektroninėje lentelėje EXCEL su suderintomis programomis ir pradine informacija. Redakcija pasilieka teisę keisti jų formatą pagal straipsnio ar viso leidinio dizainą.
Įrašai ir simboliai paveiksluose turi būti parašyti ne mažesniu kaip 10 dydžio TIMES NEW ROMAN šriftu. Paveikslų blokų dalys turi būti sužymėtos raidėmis a, b, c ir t. t.

Literatūra

Į literatūros sąrašą turi būti įtraukiamos tik mokslinės publikacijos.

Citavimo pavyzdžiai:

Vieno autoriaus knyga:
Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas, 1. Kaunas.
Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.2.
Kelių autorių knyga:
Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze. 1. Wydawnictwo UWM , Olsztyn.
Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (su2. daryt.). Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.

Straipsnis knygoje:

Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the 1. ‘Bodensee’ area. In: A. de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determination and Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. European Commission. Luxembourg, 15–20.
Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool and 2. its exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.), Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers, Netherlands, 157–230.
Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of 3. Allium sativum L. (Garlic). In: L. E E . Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry. Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.

Straipsnis konferencijos medžiagoje:

Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resour1. ces for sustainable production. Proceedings of the International Workshop on Protection of Genetic Resources of Pomological Plants and Selection of Genitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit Production. 22–25 August, Skierniewice, Poland, 147–158.
Vieno autoriaus žurnalo straipsnis:
Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. Hort. Science, 21(1): 1. 41–48.

Žurnalo straipsnis (du ir daugiau autorių):

Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation of 1. new scab resistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3): 29–37.
Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006. 2. Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. Acta Horticulturae, 701: 207–214.
Straipsnis e. žurnale:
Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phy1. tohormones and stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall. isolated embryos. Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdf

Duomenų bazė:

FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/

Disertacijos santrauka:

Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (1. Allium cepa L.) auginimo iš sėklų technologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.